Baltic fez
  • LT

+370 656 74 711

fez
  • LT
  • VIETOVĖ
    • Europa
    • Lietuva
    • Marijampolė
  • Darbo rinka
    • Baltijos šalys
    • Studijų sritys
    • Vietinė darbo rinka
  • INVESTICIJOS
    • Mokesčių lengvatos
    • 7 priežastys investuoti Lietuvoje
    • Marijampolės pramonė
    • Inžinerijos pramonės struktūra
    • Marijampolės LEZ investuotojo mokestinės naudos skaičiuoklė
  • Paslaugos
    • Baltic FEZ paslaugos įsikuriant ir įsikūrus
    • Paslaugos veikiant teritorijoje
    • Investavimo procesas
    • Video ir PDF prezentacijos
  • Partneriai
    • Mūsų tinklas
  • Kontaktai
    • Kontaktai

Rudenį pradedamos eksliuzyvinės „Divaks“ gamyklos statybos

Rudenį Marijampolės LEZ teritorijoje nuguls dar viena simbolinė kapsulė. Lietuviško kapitalo įmonė „Divaks“ čia gamins produktus maisto pramonei – vabzdžių baltymus, riebalus ir kitus novatoriškus produktus. Tiekdama tvarius aukštos pridėtinės vertės ingredientus įmonė prisidės prie globalių iššūkių sprendimo pasauliniame maisto sektoriuje. Planuojama, kad gamykla pradės veikti 2025 m. pradžioje.

Prieš ketverius metus kilusi idėja užtikrintai tampa kūnu – jau šiandien Vilniuje veikia bandomoji „Divaks“ gamykla, kurioje naudojantis vertikaliai integruota technologija auginami didieji milčiai (lot. Tenebrio molitor).

Iš džiovintų vabzdžių lervų gaminami baltymai bei riebalai naudojami mėsos, kepinių, užkandžių, maisto sportui ir kitų maisto produktų gamyboje. Galimybę praturtinti maistą alternatyviais baltymais jau išbando potencialūs įmonės klientai dešimtyse šalių. Jiems „Divaks“ pradėjo tiekti bandomojoje gamykloje pagamintą produkciją ir jos pavyzdžius.

Planuojama, kad šių metų rudenį pradedama statyti gamykla per metus pagamins iki 15 tūkst. tonų  ingredientų iš vabzdžių. Bendras „YIT Lietuva“ statomos gamyklos plotas bus 10 000 kv. m., joje vabzdžių auginimui ir perdirbimui bus naudojamos inovatyvios technologijos ir dirbs apie 100 aukštos kvalifikacijos maisto technologų ir kitų specialistų. Siekiant sumažinti poveikį aplinkai, joje taip pat bus taikomi atsinaujinančios energetikos sprendimai.

„Tam, kad pasiūlytume rinkai aukščiausios kokybės gaminius, gamykloje pasitelksime biotechnologijų ir maisto pramonės inovacijas bei šiuolaikiškiausią įrangą. Tai leis užtikrinti optimalią maistinę produktų sudėtį, saugumą ir žemiausias gamybos sąnaudas“, – pasakoja vienas iš „Divaks“ įkūrėjų ir įmonės vadovas Kęstutis Lipnickas.

Iki rudens planuojamas investicijų pritraukimo etapo užbaigimas

Įmonė planuoja, kad projekto įgyvendinimui iš viso prireiks 67 mln. eurų investicijų. Pirminiuose vystymo etapuose pritraukusi 4,5 mln. eurų, „Divaks“ iki šių metų rudens siekia užsitikrinti visą reikiamą kapitalą.

„Reikšminga dalis investuotojų jau padidino savo pirmines investicijas, taip parodydami pasitikėjimą „Divaks“ projektu ir jau pasiektu progresu. Šiuo metu esame užsitikrinę didžiąją dalį siekiamos pritraukti sumos. Džiugu, kad investuotojai pastebi vis didėjantį didžiulį vabzdžių baltymų pramonės potencialą ir teigiamai vertina mūsų galimybes sėkmingai plėtoti šį verslą. O ypač maloniai nustebino tai, jog matome didelį Lietuvos investuotojų susidomėjimą mūsų verslu, nes iš pradžių visą projekto įgyvendinimui reikalingą kapitalą planavome pritraukti išimtinai užsienio finansų rinkose, – sako „Divaks“ bendraįkūrėjas ir valdybos pirmininkas Audrius Grušnis.

Anot jo, investuotojams projektas patrauklus ir dėl aukšto investicijų grąžos rodiklio, kurį užtikrina produktų unikalumas ir augantis jų poreikis tarptautinėse rinkose. Iki 95 proc. „Divaks“ pagamintų produktų planuojama eksportuoti. Pirmosios šio B2B verslo eksporto kryptys – Skandinavijos šalys, Vokietija, vabzdžių naudojime maistui lyderiaujantys Nyderlandai bei kitos ES valstybės.

Maistingesnė ir tvaresnė alternatyva

Palyginti su tradiciniais baltymų šaltiniais, vabzdžiai yra itin maistingas maisto ingredientas. Lervos stadijoje surinkti ir tinkamai perdirbti milčiai laikomi puikia alternatyva tradiciniams gyvūniniams baltymams, pavyzdžiui, jautienos ar vištienos. Už negyvulinės kilmės baltymus, išgaunamus iš augalų, grybų ar dumblių, vabzdžiuose esantys baltymai yra pranašesni savo sudėtimi dėl aminorūgščių kompozicijos. Taip pat šio tipo ingredientuose randamos ir kitų žmogaus organizmui naudingų medžiagų: riebalų, vitaminų, mineralų ir skaidulų.

Vertinamas ir milčių baltymų gamybos proceso poveikis aplinkai. Auginami šie vabzdžiai maitinasi antrinėmis žemės ūkio žaliavomis, o visas jų gamybos ir apdirbimo procesas nesukuria atliekų. Taip pat sunaudojama mažai vandens: 100 g vabzdžių baltymų gamybai sunaudojama daugiau nei 5 kartus mažiau vandens, nei tam pačiam kiekiui jautienos baltymų. „Vartotojams vis labiau rūpi su tvarumu ir sveikata susiję klausimai. Produktų sudėtis, jų kilmė ir gamybos poveikis aplinkai yra vieni iš tokių. Milčių ingredientai leidžia atliepti žmonių lūkesčius, tvariu būdu užtikrinti aukštesnį produktų maistingumą ir didesnę naudą sveikatai“, – sako „Divaks“ vadovas K. Lipnickas.

Paklausą didina pasaulinės tendencijos

Į vabzdžių vartojimą maistui palankiai žvelgia ir Europos Sąjungos (ES) institucijos. Šiai maisto technologijų pramonės šakai reikšmingas proveržis pasiektas kai Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pripažino milčių produktus tinkamus vartoti žmonėms. 2021 m. įsigaliojo tai patvirtinantis Europos Komisijos reglamentas. Milčių auginimas taip pat atitinka žiedinės ekonomikos principus, dera su ES pasirinkta Žaliojo kurso kryptimi.

Vabzdžių baltymų produktai gali padėti spręsti net keletą visame pasaulyje aktualių problemų. Didėjant gyventojų populiacijai, maisto pramonės sektorius susiduria su iššūkiu rinkai pateikti užtenkamą kiekį aukštos maistinės vertės produktų už priimtiną kainą. Ją didina gyvulininkystei reikalingi gausūs ištekliai: žemės plotai, vanduo bei pašarai.

„Dėl savo dydžio ir reikšmės kasdieniam žmonių gyvenimui, maisto technologijų sektorius turi unikalias galimybes prisidėti prie teigiamų pokyčių. Naujų, aukštos pridėtinės vertės sprendimų pagalba keičiasi visos gamybos ir tiekimo grandinių dalys, gerinama gyvenimo kokybė, mažinamas neigiamas maisto pramonės poveikis aplinkai“,  –  sako A. Grušnis.

Prognozuojama, kad maistui skirtų vabzdžių baltymų pasaulinės rinkos vertė po keleto metų sieks daugiau nei 4 milijardus eurų. K. Lipnickas pasakoja, kad galimybė prisidėti prie veržlaus ir tvaraus sektoriaus labai padeda vystant „Divaks“ veiklą.

„Tai motyvuoja aukščiausios kvalifikacijos ekspertus jungtis prie komandos ir drauge su partneriais iš maisto industrijos ir akademinio pasaulio ieškoti optimalių sprendimų. Vabzdžių baltymai ir kiti ingredientai iš milčių yra labai plačiai pritaikomi, todėl skirtingiems maisto produktų gamintojams komanda galės sukurti ir pasiūlyti individualiai pritaikytus produktus“, – sako jis.

Šaltinis: Verslo žinios

Marijampolės LEZ direktoriaus Simono Petrulio teigimu, bendrovė savo strategiją orientuoja į 3M (Mediena, metalas ir maistas) ir ypač inovatyvius, keičiančius Lietuvą investuotojus. Modernioje „Divaks“ gamykloje bus gaminami aukščiausios kokybės proteinai, ilgainiui tapsiantys kasdienio gyvenimo dalimi. „Divaks“ – tai progresas, inovacijos ir drąsus verslo žingsnis į ateitį. 

<< Back to news list
  • A++ gamybos pastatas greitesniam investuotojų įsikūrimui Marijampolės LEZ

    UAB „MLEZ Infrastruktūra“, kuri yra UAB “Marijampolės LEZ valdymo bendrovė” (MLEZ) 100% valdoma dukterinė bendrovė, ir UAB Viešųjų investicijų plėtros […]

  • Rudenį pradedamos eksliuzyvinės „Divaks“ gamyklos statybos

    Rudenį Marijampolės LEZ teritorijoje nuguls dar viena simbolinė kapsulė. Lietuviško kapitalo įmonė „Divaks“ čia gamins produktus maisto pramonei – vabzdžių […]

  • 2 metais anksčiau startuoja „Via Baltica“ rekonstrukcija

    Pradedama „Via Baltica“ rekonstrukcija tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos. Projektas turėtų būti užbaigtas 2 metais anksčiau nei planuota. Kelias bus […]

  • Naujausias Marijampolės LEZ video

    Susipažinkite su naujausiu Marijampolės LEZ video: https://www.youtube.com/watch?v=i8N5fpHMI9g!

  • Marijampolės LEZ didina apsukas

    Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) nauja investicija – čia bus statoma gamykla, kuri gamins aukštos pridėtinės vertės maistinius baltymus. Projektas […]

  • Simonas Petrulis išrinktas į KTU Tarybą

    2022 m. gegužės 12 d. vykusioje Kauno technologijos universiteto (KTU) Tarybos narių rinkimo konferencijoje išrinkti naujos KTU Tarybos nariai. Penkerių […]

  • Marijampolės LEZ patrauklumas investuotojams ir reikšmė regionui

    Reikšmingai pastaruoju metu besiplečianti Marijampolės Laisvoji ekonominė zona (LEZ) tampa vis patrauklesnė potencialiems investuotojams. LEZ valdymo bendrovė šiuo metu siūlo […]

  • DOVISTA investicijos Marijampolės LEZ

    Vertikalių langų ir lauko durų gamintoja DOVISTA paskelbė apie tolimesnes investicijas į gamyklą Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje. Tikslas – konsoliduoti […]

  • Marijampolė free economic zone management company Baltic Fez

    Baltic FEZ Marijampolėje pradeda naują plėtros etapą

    UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ (Baltic FEZ) pradeda įgyvendinti naują infrastruktūros plėtros etapą. Baigti ir Marijampolės savivaldybei įgyvendinti […]

  • business and potential investors of Marijampolė

    Geroji Marijampolės LEZ patirtis pristatyta bendrame Lietuvos-Ukrainos renginyje

    Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) kartu su partneriais, Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjunga (USPP), šių metų spalio 19 d. organizavo nuotolinį […]

prezentacijos

  • Parsisiųskite mūsų prezentaciją anglų kalba:

  • Svarstote, kodėl Baltic LEZ turėtų būti Jūsų pirmasis pasirinkimas? Pažiūrėkite čia ir surasite atsakymus į savo klausimus.

Naujienos

  • A++ gamybos pastatas greitesniam investuotojų įsikūrimui Marijampolės LEZ
  • Rudenį pradedamos eksliuzyvinės „Divaks“ gamyklos statybos

Parama

Baltic LEZ įsteigė profesionalų komanda, turinti aiškų tikslą - padėti investuotojams atsakingai kurti, plėsti pelningą verslą bei prisidėti prie ekonominės ir socialinės ekosistemos regione.

© 2023 copyright Baltic FEZ // All rights reserved Solution NOWORRIES

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Sutinku